Atnaujinta: 2013 m. liepos 17 d.

Kopimas į viršūnę reikalauja pastangų

„Copperhill Mountain Lodge“ – tai aukščiausiai, 730 metrų virš jūros lygio, įsikūręs viešbutis Arėje. Architektūros, interjero ir paslaugų kokybės atžvilgiu viešbutis „Copperhill“ taip pat yra aukščiausio lygio. Be 112 kambarių ir liukso klasės apartamentų viešbutyje įrengtas prašmatnus SPA kompleksas, atvykimo / išvykimo nenusiimant slidžių patalpos, nuosavas slidininkų keltuvas, prieigos prie Arės slidinėjimo trasų sistemos, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė ir du restoranai, įtraukti į Švedijos restoranų vadovą „White Guide“.

Viešbutis „Copperhill“ duris atvėrė 2008-aisiais metais. Jį pastatyti truko dvejus metus ir kainavo 750 milijonų Švedijos kronų. Per šį laikotarpį ne kartą teko nukrypti nuo darbų atlikimo grafiko, patirti sparčiai didėjančių išlaidų, nesklandumų dėl pristatymo. Be to, pasikeitė savininkai. Pasikeitė ir pats statybų tikslas.

Tai, kad šį projektą apskritai pavyko užbaigti – kone stebuklas. Dar mažiau tikėtina buvo tai, kad jis virs tikra sėkmės istorija.

Nuo aptarnaujamų apartamentų iki kalnų viešbučio

Viešbučio valdytojas Larsas Nyanderis visada mielai pasakoja, kaip sunkiai viešbutis kūrėsi Fiorbergeto kalno viršūnėje.

„Du švedų statybos vadovai iš pradžių sumanė įsteigti prabangų apartamentų viešbutį ir projektas buvo pradėtas su trenksmu“, – prisimena Larsas. Amerikiečių architektui Peteriui Bohlinui teko užduotis suprojektuoti pastatą, suinteresuotosios šalys buvo kviečiamos įsigyti apartamentus iš anksto. Tačiau prekyba nėjosi taip sparčiai, kaip tikėtasi. Pradėjus trūkti lėšų, projektas buvo atidėtas.

Tada atsirado du olandų investuotojai, tapę naujaisiais savininkais. Jie nusprendė rinktis kitą kryptį ir statyti autentišką kalnų viešbutį. Reikalingoms patalpoms įrengti buvo papildomai išklotos grindys ir atitinkamai pritaikytas pastato projektas.

Be to, buvo kreiptasi į Švedijos bendrovės AIX architektus, kad jie, atsižvelgdami į naujuosius reikalavimus, išplėtotų Peterio Bohlino viziją ir paverstų ją tikrove.

„Viešbučio kambariai buvo pristatyti paprastai surenkamais gatavais moduliais“, aiškina Larsas. Bent jau taip turėjo būti. Tačiau dauguma modulių buvo blogai supakuoti arba palikti lauke neapsaugoti.

Tad jiems neišvengiamai pakenkė drėgmė. 77 viešbučio kambarius reikėjo suremontuoti ir dezinfekuoti, o kai kuriuos – įrengti iš naujo. Į veiklą, susijusią su viešbučiu, Larsas įsitraukė vykstant būtent šiems darbams. „Tuo metu dirbau darbų vadovu vienoje statybų bendrovėje, kuri buvo pasamdyta vykdyti šį projektą.

Iškart supratau, kad tai ypatingas pastatas. Esu matęs daugybę projektų, kurie buvo pradėti čia, Arėje, bet šis buvo kitoks. Kasdien atvažiavęs į darbą ir išvydęs slėnyje kylantį viešbutį, negalėdavau patikėti. Tai buvo tarsi sapnas. Žinojau, kad noriu čia likti“.

Sunki pradžia

Pirmasis sezonas po atidarymo viešbučiui buvo itin sėkmingas, bet uždirbtų lėšų nepakako susikaupusioms skoloms padengti. 2009-ųjų metų vasarą viešbutis neišvengiamai ritosi link bankroto. Lyg to būtų negana, staiga nuo tuberkuliozės mirė pagrindinis jo akcininkas Fransas Scholte.

Viešbučiui kone pasiekus dugną, bankroto administratorius rado pirkėją, gerokai sumažinusį finansinę naštą: viešbutį už 190 milijonų Švedijos kronų įsigijo milijardierius norvegas Petteris Stordalenas, kuriam priklauso viešbučių tinklas „Nordic Choice Hotels“. Stordalenui tai buvo puikus sandoris, viešbučiui savo ruožtu užtikrinęs tolesnį gyvavimą ir plėtrą.

Nuo to laiko į pastatą buvo daug investuojama. Be kitų dalykų, SPA kompleksas dabar yra dvigubai didesnis nei anksčiau – su dviem baseinais, pirtimi, karštų srovių vonia ir panoraminiais Areskutano vaizdais.

Gamtos keliama grėsmė

Larso ir jo bendradarbių nuomone, didžiausią grėsmę kelia vėjas. Viešbutis stovi atviroje vietoje ir vėjas į jį pučia visu stiprumu. Vėjui pasiekus didesnį kaip 60 m/sek. greitį, tai gali būti labai pavojinga, ypač turint galvoje, kad pastato konstrukcijoje panaudota tiek daug stiklo. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad sugenda automatinės durys ir ledu pasidengia visas viešbučio fasadas.

„Per audrą sudėtinga viduje palaikyti vienodą temperatūrą, – teigia Larsas. – Tarkime, kad siaučia vakarų vėjas. Viešbučio vakarinėje pusėje esančiuose kambariuose pasidaro šalta. Mes padidiname temperatūrą. Tačiau pasidaro per šilta kitoje pusėje esančiuose kambariuose“.

Jokių kompromisų

Nepaisant visko, viešbučio „Copperhill“ valdytojas įžvelgia daugiau privalumų nei trūkumų. Nėra nė menkiausios abejonės, kad Larsui labai patinka šis viešbutis.

„Tokia, net menkiausių smulkmenų, kokybe nepasižymi joks kitas kalnų viešbutis. Įrengimo metu, renkantis medžiagas ar kuriant interjerą neita į jokius kompromisus“.

Pabaigoje užduodame Larsui klausimą, kurį užduotume kiekvienam aukštai kalnuose įsikūrusio viešbučio valdytojui: ar jis kada nesijaučia kaip Jackas Nicholsonas filme „Švytėjimas“?

„Tikrai ne. Žiemą čia pats sezono įkarštis, tad vienišas nepasijusi. Kita vertus, gegužės mėnesį viešbutis užsidaro, tada liekame tik mes su draugu Ola – jis čia dirba valytoju – ir kartais būna nejauku. Tačiau iš proto nesikraustome“.

McCulloch naujienų skiltis

Malonu jog apsilankėte McCulloch naujienų skiltyje, kurioje rasite įdomias naujienas ir istorijas apie mūsų gaminius, naudingus sodininkystės patarimus, pasakojimus apie įdomias asmenybes ir daug daugiau. Mėgaukitės!

Žr. straipsnius tarp

Žymos

Vaizdo įrašai „Kaip tą padaryti“

Žiūrėti visus vaizdo įrašus „Kaip tą padaryti“